mada

madà sf. (4, 2) 1. TrpŽ buities reikmenų ar kitų išorinių formų vyravimas tam tikru laiku: Pasisiuvo drabužius pagal paskutinę mãdą Prn. Pasisiuvau sermėgėlę po šiai mãdai Krsn. Jis madų̃ vaikosi Pn. Anas mados žiūri A.Baran. Negaudyk madų̃ – pasisiūk drapanas, kaip tau pritinka Rm. Išėjęs iš mados fasonas rš. Mãdos par madàs eita, viskas mainos Ggr. A. Vienuolio kūryboje mes randame labai nedaug to, kas buvo parašyta, pasidavus laiko madai ar siauriems ir paviršutiniškiems dienos reikalavimams A.Vencl. ^ Verčiau likt be galvos, negu išeit iš mados LTR(Pnd). Verčiau iš svieto, negu iš madõs Erž. 2. įpratimas, palinkimas, paprotys: Turiu mãdą dainuoti J. Jo mada pasamdyti piemenį, o pristatyti dirbti už pusbernį J.Avyž. Mesk tu savo šitą šlykščią mãdą – spjaudyt pro dantis Lkč. Anam nėr mãdos išgerti burną Varn. Neturiu mados muštis Kdn. Aš tau šitą mãdą išvarysiu! Ut. Greibsi šunie į gerklę… mada! KlvrŽ. Niekai madà toks šūkavimas naktims Skr. Tik verpt, aust buvo madà, o jau skaityt – nė mislies Rd. Gal išeis ta madà, kad nebžudysis viens kito Vgr. Žvirblis šuldinėj, šen ir ten puldinėjo, seną madą vesdamas, kviečius ir kanapes lesdamas Sln. Jie jau naujos madõs žmonės, seno drabužio nebenešios Rm. Nesam tokios mãdos ėmę kam į ranką bučiuoti Dr. ^ Kas kraštas, tai ir madà Ėr. Kas soda – tas mada, kas kiemas – tas būdas VP23. Kiti laikai, kitos mãdos Gs. Anokios čia naujienos: kokia mada, tokia pati Žem. 3. būdas, prigimimas: Baisiai mano vyro negera madà Švn. Geros madõs žmogus Pns. Jis linksmos madõs žmogus: juokias juokias kai mėnutis Skr. Kad jau tokios madõs, tai nieko nepadarysi Sdk. Jau jo tokia madà – jis visuomet sulinkęs Smn. Tas obuolys nesukirmijęs, jo tokia madà – išakijęs Skr. Ponas ir velnias vienos mados LTR(Jnš). 4. veikimo būdas, priemonė: Meškininkai liuob sakys žmonims: čia baido, meškos nenora eiti. Tokia tatai mada liuob apgauti meškininkai žmonis BM385. Vieną kartą šiokia mada atsitiko Šts. Ta pačia mada dar sykį pertaranduosim (perarpuosim) grūdus Skr. 5. pavidalas, forma: Atnešk tu man gurbą (pintinę) šitokios madõs Jrb. ║ rūšis: Dviejų madų̃ buvo siūlai, tai audeklas į galą šviesesnis Trgn.

◊ be madõs be galo, be saiko: Tiek anuodu surokavo dideliai, be mados LTR(Kl). Didelių medžių nekilnosi, ne – kur jau be madõs Šmk.

į mãdą maždaug patenkinamai, beveik gerai: Šį tą sužleberio[ja], ir į mãdą KlvrŽ.

ir (ar) madà! madà bus ẽsanti! į ką tai panašu!: Ir nebėgs pri darbo, sveika būdama! Ir mada! Šts. Madà būs ẽsanti ant sūrio da sviestą tepti! Šts. Ar tatai mada – motyna šeras [gyvulius], o sūnus gulia! Šts.

jókia (nė̃ kókia) madà niekaip: Jei būčiau žinojęs, kad jis toks kvailas, jókia madà nebūčiau vieno išleidęs važiuot Lkč. Ne kokia mada aš to nedarysiu Skr. Dabar tum taku jókia madà nepraeisi Erž. Anas negyvens jókia madà Ad.

nė madõs niekaip, visai ne: Triukšmas, bildesys, žvangėjimas – nė mados užmigti Žem. Ką tu valgai? – Pusryčių – kavos, pietų – nė mados Skr. Vė[ja]s didelis, vanduo šalčiausis – plaukyties nė mãdos Als.

nė tos madõs visai, niekada (nebuvo): Kitą kartą nė tos mãdos nebuvo, kad medžiai nušaltų KlvrŽ.

ne po mãdai nepatinka: Aš pasakiau atvirai, kad jis man ne po mãdai, ir reikalas baigtas Lkč. Jonui gal kas ne po mãdai, kad toks nepatenkintas išėjo Dl. Bernelis šidorėlis ne po mano madai LTR(Mrc).

nėr madõs niekada (nebuvo): Nėr mados buvę užšalti ir neužšals pryš Visus šventus Šts.

tokios madẽlės tokie dalykai, reikalai, tokios tokelės: Tokios tatai madẽlės y[ra] su viskuo KlvrŽ.

visókiomis madomìs visaip: Dailinas visókioms mãdoms Kl. Bobausiai išsivingiavę, išsivingiavę visókioms madõms Jrb.